Kaip kasdienė praktika tampa asmenine ramybės uostu
Vis labiau modernėjant pasauliui, žmogaus santykis su savimi, laiku ir emocijomis tampa vis sudėtingesnis. Kiekvienas ieško būdų pabėgti nuo nerimo, atgauti pusiausvyrą ir rasti bent trumpą akimirką tikrojo buvimo. Kai kam tai – joga, meditacija ar ilgi pasivaikščiojimai. Tačiau vis daugiau žmonių atranda netikėtą dvasinį užuovėją – vape.
Išvarginto proto akistata su kasdienybe
Miestų triukšmas, nuolatinis skubėjimas ir informacijos perteklius spaudžia žmogų iš visų pusių. Smegenys reikalauja poilsio, tačiau tradicinės poilsio formos ne visuomet pasiteisina. Dėl to vis daugiau žmonių atsigręžia į paprastesnes, bet efektyvias praktikas, kurios veikia ne tik fiziškai, bet ir emociškai.
Būtent šioje vietoje iškyla netikėtas reiškinys – Elektroninės cigaretės. Nors jos dažnai siejamos su rūkymo alternatyva, daliai naudotojų tai tampa ritualu, panašiu į vakarietišką meditaciją. Pats garinimo procesas – lėtas įkvėpimas, skysčio garų jutimas, trumpas sustojimas – sukuria intymią, beveik meditatyvią akimirką, kurios metu žmogus išeina iš išorinio triukšmo.
Garų takas į sąmoningumą
Ką iš tikrųjų reiškia tas mažas įkvėpimas, tas skystas dūmas, praskriejantis per plaučius? Kai kurie vartotojai teigia, kad tai – jų būdas sugrįžti į save. Jie garina ne tam, kad atsipalaiduotų fiziškai, bet tam, kad atgautų dvasinę pusiausvyrą. Panašiai kaip senovės japonų arbatos gėrimo ceremonija, šis procesas tampa savotišku savistabos ritualu.
Garinimo momentas tampa laiku, kai galima sustoti, susikaupti, įvertinti dieną ar tiesiog pabūti be minčių. Tuo momentu visas pasaulis sustoja. O kai kurie net sako, kad tą laiką jie išnaudoja maldai, minčių žurnalui ar tiesiog dėkingumo praktikoms.
Asmeninės istorijos: kaip vape tapo dvasiniu palydovu
Monika, 28 metų architektė iš Kauno, dalijasi:
„Prieš porą metų, kai buvau pasinėrusi į darbo projektus ir jaučiausi emociškai išsekusi, neturėjau nei laiko, nei jėgų sudėtingoms meditacijoms. Tuomet atradau garinimą – paprastą, beveik automatinį veiksmą. Bet būtent jis padėjo man atrasti tylą.“
Tuo tarpu Tomas, programuotojas iš Vilniaus, priduria:
„Mano vape tapo ne tik alternatyva rūkymui, bet ir ritualu. Kiekvieną vakarą išeinu į balkoną, įkvepiu, stebiu garą danguje ir susimąstau apie dieną. Tai – mano pasivaikščiojimas į vidų.“
Šios istorijos nėra vienetinės. Internete vis dažniau pasirodo įrašų, kuriuose žmonės dalijasi, kaip garinimas jiems padeda susitelkti, atsikratyti įtampos ir net… susitikti su savo jausmais.
Kodėl dvasinė atrama gali būti netikėta?
Mes gyvename laikotarpiu, kai dvasinis pasaulis nebeapsiriboja tik religija ar tradicinėmis praktikomis. Jaunesnioji karta vis dažniau kuria savo ritualus, derina senas idėjas su naujomis technologijomis ir ieško būdų, kurie būtų tiek prieinami, tiek intuityvūs.
Elektroninių cigarečių fenomenas čia atskleidžia savo kitokį – giluminį – veidą. Daugeliui žmonių tai ne apie nikotiną ar priklausomybę, o apie momentą sau. Apie tylą viduje, kai viskas išorėje šaukia.
Svarbu atskirti piktnaudžiavimą nuo sąmoningo naudojimo. Dvasinis garinimas – ne apie perteklių, o apie kokybę. Kaip ir bet kuris ritualas, jis reikalauja atsakomybės ir intencijos.
Vizualinis prisiminimas – garų estetika
Nors iš pirmo žvilgsnio garai tėra skystos medžiagos kondensatas, dvasinėje plotmėje jie tampa simboliu. Jie – laikini, besisklaidantys, nepagaunami. Kaip ir mintys. Kaip ir emocijos. Gal todėl žiūrėdami į garų juostą mes galime susimąstyti apie tai, kas laikina, apie tai, ką reikia paleisti.
Be to, estetiškai garai dažnai primena smilkalų dūmus, kurie daugybėje kultūrų buvo laikomi tiltu tarp fizinio ir dvasinio pasaulio. Ir šis vaizdinys, pasikartojantis kasdien, stiprina simbolinę reikšmę, kurią asmuo priskiria savo veiksmams.
Skirtingos kartos – skirtingos dvasinės praktikos
Vyresniems žmonėms dvasinės praktikos siejasi su bažnyčia ar malda. Tuo tarpu šiuolaikinis žmogus renkasi naujus kelius. Svarbiausia, kad tie keliai vestų į vidinę ramybę.
Elektroninės cigaretės čia tampa savotišku tarpininku – ne religiniu, ne dogmatiniu, bet labai asmeniniu. Garinimo praktika neturi šventos knygos ar vieningo mokymo. Ji kuriama kiekvieno žmogaus atskirai. Ir būtent tai leidžia jai tapti tokia veiksminga. Niekas neverčia, niekas nenurodo. Tik tu, tavo kvėpavimas ir tavo vidinis pasaulis.